Modernybė ir asmens tapatumas: asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje

320 Pages·2000·7.505 MB·Lithuanian

by  Giddens Anthony

A N T H O N Y G I D D E N S
E R ]
I R
S M E
A T U
pradai
ALK
ANTHONY
GIDDENS
MODERNYBE
IR
ASMENS
TAPATUMAS
ANTHONY GIDDENS
MODERNYBĖ
IR
ASMENS
TAPATUMAS
Asmuo ir visuomenė vėlyvosios modernybės amžiuje
Iš anglų kalbos verte
VYTAUTAS RADŽVILAS
Vilnius
pradai
2000
UDK 316.3
Gi 32
Versta iš:
Giddens, Anthony. Modemity and Self-Identity. Self and Society in the
Late Modem Age. - Cambridge: Polity Press, 1997
Copyright © Anthony Giddens 1991
This edition is published with the support
from the Open Society Fund-Lithuania,
and from the CEU Translation Project
of the Open Society Institute-Budapest
Knygos leidimą finansavo
Atviros Lietuvos fondas
ir Atviros visuomenės institutas Budapešte
(Vidurio Europos universiteto Vertimų projektas)
© Vertimas į lietuvių kalbą -
ISSN 1392-1673 Vytauto Radžvilo, 2000
ISBN 9986-943-60-4 © Maketas - „Pradai", 2000
TURINYS
Padėkos žodis................................................................7
ĮVADAS........................................................................9
1. BRANDŽIOS MODERNYBĖS KONTŪRAI....................21
Modernybė: kai kurie bendro pobūdžio apmąstymai............27
Lokalumas, globalumas ir gyvenimo transformavimas.........35
Patyrimo medijavimas................................................38
Brandi modernybė ir jos egzistenciniai parametrai..............43
Kodėl modernybė ir asmens tapatumas?..........................49
2. AŠ: ONTOLOGINIS SAUGUMAS IR EGZISTENCINIS
NERIMAS.................................................................52
Ontologinis saugumas ir pasitikėjimas............................53
Nerimas ir socialinė organizacija....................................61
Egzistenciniai klausimai..............................................67
Kūnas ir Aš..............................................................77
Motyvacija..............................................................87
3. AŠ TRAJEKTORIJA....................................................94
Asmens tapatumas, istorija, modernybė...........................99
Gyvenimo stiliai ir gyvenimo planai..............................106
Grynojo santykio teorija ir praktika...............................116
Kūnas ir saviraiška...................................................129
Neurotinė anoreksija ir kūno refleksyvumas....................134
4. LIKIMAS, RIZIKA IR SAUGUMAS............................141
Likimas, fatalizmas, lemtingi momentai..........................141
Rizikos parametrai....................................................147
Aktyvus rizikavimas.................................................160
5
TURINYS
Rizika, pasitikėjimas ir apsauginis kokonas......................162
Rizika, pasitikėjimas ir abstrakčios sistemos....................172
Saugumas, dekvalifikacija ir abstrakčios sistemos..............177
Galios suteikimas ir ekspertizės dilemos..........................179
Santrauka: autoritetas, ekspertizė ir rizika.......................182
5. PATYRIMO SEKVESTRĄVIMAS................................186
Vidinis referentiškumas ir gyvenimo trukmė....................188
Institucijų įtaka.......................................................192
Sekvestracijos sritys..................................................200
Socialinis beprotybės pripažinimas................................204
Ligos ir mirties sekvestravimas.....................................207
Aistros suprivatėjimas...............................................209
Atsiribojimas nuo išorinės gamtos................................211
Narcisizmas ir Aš....................................................217
Kritinės pastabos......................................................223
Psichoterapijos taikymas.............................................229
6. AŠ IŠMĖGINIMAI....................................................232
Rizikos ir abejonės įtaka.............................................232
Ontologinis saugumas ir patyrimo sekvestravimas............235
Grynasis santykis: stresai ir įtampa..............................238
„Gyvenimas pasaulyje": asmens dilemos........................240
Unifikacija - fragmentacija.........................................242
Bejėgiškumas - apropriacija........................................245
Autoritetas - netikrumas............................................248
Asmeninis - suprekintas patyrimas..............................252
Pamatinė dinamika: beprasmybės grėsmė........................257
Sugrįžimas to, kas nuslopinta......................................259
7. GYVENIMO POLITIKOS ATSIRADIMAS...................267
Kas yra emancipacinė politika?....................................268
Gyvenimo politikos prigimtis......................................273
Gyvenimo politika, kūnas ir asmuo...............................277
Asmeniniai gyvenimai, planetos poreikiai.......................281
Reziumė: gyvenimo politikos darbotvarkė.......................284
Sąsajos ir implikacijos................................................288
Pastabos.......................................................................295
Terminų žodynas.........................................................308
Vardų rodyklė..............................................................313
6
PADĖKOS ŽODIS
Parengti šią knygą man tiesiogiai arba netiesiogiai pa­
dėjo daug žmonių. Man gana pasisekė, nes galėjau šioje
knygoje plėtojamas idėjas aptarti ilgai trukusiuose semi­
naruose, kurie vyko intelektualiai veiklai itin palankiose
vietose: Kembridžo universiteto Socialinių ir politinių
mokslų fakultete bei Kalifornijos Santa Barbaros univer­
siteto Sociologijos katedroje. Esu dėkingas šių seminarų
dalyviams už gausius pamokomus komentarus ir vertin­
gus patarimus. Keletas žmonių nuodugniai ir kritiškai per­
skaitė knygos rankraštį. Už tai ypač dėkoju Zygmuntui
Baumanui, Davidui Heldui, Levvisui Coseriui ir Dennisui
VVrongui. Iš tiesų labai dėkingas ir Teresai Brennan už
nepaprastai naudingus rankraščio komentarus. Deirdre
Boden padarė didelę įtaką visai knygai: itin padėjo jos
ilgą laiką man siunčiama įvairi medžiaga ir neskelbti
straipsniai bei tiesioginės diskusijos su ja. Ann Bone, re­
dagavusi knygą, pateikė daug pastabų dėl stiliaus ir tu­
rinio, padėjusių tobulinti tekstą. Norėčiau padėkoti ir ki­
tiems, daug prisidėjusiems prie knygos: Richardui
Appelbaumui, Katy Giddens, Šamui Hollickui, Harvey'ui
Molotchui, Helenai Blunt, Avrilui Symondsui ir Johnui
Thompsonui.
Anthony Giddens
7

ĮVADAS
Modemybės, jos raidos ir dabartinių institucinių for­
mų klausimas vėl iškilo kaip pamatinė sociologijos pro­
blema dabar, kai stovime prie dvidešimt pirmojo amžiaus
slenksčio. Ryšiai tarp sociologijos ir šiuolaikinių instituci­
jų formavimosi pripažinti seniai. Vis dėlto šiandien mato­
me ne tik tai, kad šie ryšiai sudėtingesni ir problemiškes-
ni, negu manėme anksčiau, bet ir tai, kad, iš naujo
apmąstydami modemybės prigimtį, privalome kartu per­
žiūrėti pamatines sociologinės analizės prielaidas.
Moderniosios institucijos skiriasi nuo visų ankstesnių
socialinės tvarkos formų savo dinamiškumu, tuo mastu,
kokiu jos pakerta tradicinius įpročius ir papročius, bei
savo globaliniu poveikiu. Bet šios transformacijos nėra
vien ekstensyvios: modemybė radikaliai keičia kasdienio
socialinio gyvenimo pobūdį ir paveikia asmeniškiausius
mūsų patirties aspektus. Modemybę derėtų aiškinti insti­
tuciškai; tačiau moderniųjų institucijų nulemtos permai­
nos tiesiogiai susipina su individo gyvenimu, taigi ir su
jo Aš. Faktiškai vienas iš skiriamųjų modemybės bruožų
yra stiprėjanti sąsaja tarp dviejų ekstensionalumo ir in-
tensionalumo „polių": viena vertus, tarp daromų globali­
nių įtakų ir, antra vertus, asmeninių polinkių. Šios kny­
gos tikslas - išanalizuoti šių sąsajų prigimtį ir pasiūlyti
9
JVADAS
jas apmąstyti padedantį sąvokų žodyną. Šiuose įžangi­
niuose samprotavimuose mėginsiu apžvelgti ir apiben­
drinti visas čia gvildenamas tyrimo temas. Tikiuosi, kad
skaitytojas apsipras su nedideliais pasikartojimais, kurie
neišvengiami dėl pasirinktos strategijos.
Nors knygoje daugiausia kalbama apie asmenį, vis dėl­
to tai nėra psichologijos veikalas. Pagrindinis knygos leit­
motyvas - kaip atsiranda nauji asmens tapatumą laiduo­
jantys mechanizmai, kuriuos formuoja modernybės
institucijos, o jie savo ruožtu formuoja pačias institucijas.
Asmuo nėra pasyvi esybė, kurią determinuoja iš išorės
daromos įtakos; kad ir kokie lokalūs būtų konkretūs in­
dividų veiklos kontekstai, kurdami savo tapatumus, indi­
vidai prisideda kuriant ir tiesiogiai skatina socialinius po­
kyčius, kurių padariniai ir implikacijos yra globaliniai.
Sociologija ir plačiau suprantami socialiniai mokslai
yra būtini institucinio modernybės refleksyvumo elemen­
tai - šis reiškinys yra pamatinis šioje knygoje svarstomų
dalykų požiūriu. Ne tik akademinės studijos, bet ir visų
rūšių žinynai, vadovai, psichoterapijos veikalai ir saviug­
dos apybraižos įneša savo indėlį į modernybės refleksy­
vumą. Tad aš ne vieną kartą gana plačiai remiuosi socia­
liniais tyrinėjimais ir praktiniais „gyvenimo vadovais",
bet ne kaip priemonėmis dokumentiškai patvirtinti kokį
nors atskleistą dalyką, o kaip simptomais tų socialinių
reiškinių arba raidos tendencijų, kuriuos stengiuosi nu­
statyti. Tai nėra tiesiog darbai „apie" socialinius proce­
sus, tai yra iš dalies juos sudaranti medžiaga.
Apskritai ši knyga daugiau analitinė, o ne aprašomoji,
ir tam tikrais kritiniais momentais čia pasitelkiamos ide­
alios tipinės procedūros, padedančios pagrįsti dėstomas
mintis. Aš mėginu nustatyti tam tikrus modernybės šerdį
struktūrinančius bruožus, kurie siejasi su asmens reflek­
syvumu, bet kiek nors išsamiau nenagrinėju klausimo,
10