PhD. Agne Limante.

333 Pages·2010·2.76 MB·Lithuanian

by  Agne Limante

VILNIAUS UNIVERSITETAS

Agnė Limantė

PRIVAČIŲ SUBJEKTŲ TEISĖ KREIPTIS Į EUROPOS SĄJUNGOS
TEISINGUMO TEISMĄ GINČIJANT EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS
AKTUS

Daktaro disertacija
Socialiniai mokslai, teisė (01 S)

Vilnius, 2010
Disertacija rengta 2005 – 2010 metais Vilniaus universitete

Mokslinis vadovas:
Doc. dr. Skirgailė Žalimienė
(Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė – 01 S)
nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. spalio mėnesio
Doc. dr. Dainius Žalimas
(Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė – 01 S)
nuo 2005 m. rugsėjo iki 2008 m. lapkričio mėnesio
Skiriu Mamai ir Manfredui bei dėkoju jiems už palaikymą,
tikėjimą ir pagalbą
TURINYS
Įvadas, tyrimų apžvalga ir metodologija...................................................................................................7
1. Skyrius. Teisminė gynyba neteisėtų Europos Sąjungos teisės aktų atžvilgiu................................24
1.1. Teisės aktų teisėtumo kontrolės reikšmė teisinės valstybės principu grindžiamoje
Sąjungoje.........................................................................................................................................25
1.2. Teisė į veiksmingą teisminę gynybą Europos Sąjungoje..............................................................32
1.3. Dviejų lygių gynyba Europos Sąjungoje.......................................................................................35
1.4. Skyriaus apibendrinimas ir išvados..............................................................................................39
2. Skyrius. Privačių subjektų teisė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
teikiant ieškinius dėl panaikinimo.............................................................................................40
2.1. Ieškiniai dėl panaikinimo pagal Lisabonos sutartį......................................................................40
2.1.1. Siūlymai tobulinti EB sutarties 230 straipsnį.......................................................................40
2.1.2. Ieškiniai dėl panaikinimo pagal Lisabonos sutartį ...............................................................43
2.2. Ieškovai ieškiniuose dėl panaikinimo............................................................................................46
2.2.1. Privilegijuoti ir kvaziprivilegijuoti ieškovai.........................................................................47
2.2.1.1. Valstybių narių teisė ginčyti ES teisės aktus................................................................47
2.2.1.2. Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų teisė ginčyti ES teisės aktus............50
2.2.2. Privatūs subjektai...................................................................................................................52
2.2.2.1. Vietos ir regioninės valdžios subjektai.........................................................................52
2.2.2.2. Fiziniai ir juridiniai asmenys........................................................................................56
2.3. Europos Sąjungos teisės aktai, kuriuos gali ginčyti privatūs subjektai......................................59
2.3.1. Bendri ginčijamiems teisės aktams keliami reikalavimai....................................................59
2.3.1.1. Institucijos ir kiti organai, kurių priimtus aktus galima ginčyti .................................60
2.3.1.2. Teisės akto forma...........................................................................................................63
2.3.1.3. Akto, galinčio sukelti teisinių padarinių, samprata.....................................................67
2.3.2. Privačių subjektų galimybės ginčyti įstatymo galią turinčius teisės aktus ir
reglamentuojančio pobūdžio teisės aktus.............................................................................79
2.3.2.1. Reglamentuojančio pobūdžio teisės akto samprata.....................................................80
2.3.2.2. Reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų ginčijimas...................................................83
2.3.2.3. Įstatymo galią turinčių aktų ginčijimas........................................................................84
2.3.2.4. Sprendimų, reglamentų ir direktyvų ginčijimas...........................................................85
2.4. Tiesioginės sąsajos reikalavimas ieškiniuose dėl panaikinimo...................................................92
2.4.1. Tiesioginės sąsajos samprata.................................................................................................92
2.4.2. Reali veiksmų laisvė..............................................................................................................94
2.4.3. Trečiosios šalies įtaka tiesioginei sąsajai..............................................................................97
1
2.4.3.1. Trečiosios šalies pareiškimas apie tolesnius veiksmus priėmus aktą .........................97
2.4.3.2. Galimybė nuspėti, kaip bus naudojamasi veiksmų laisve............................................98
2.4.4. Pavyzdžiai, kai trečioji šalis veiksmų laisvės neturi ..........................................................100
2.4.5. Sprendimų, adresuotų kitam privačiam asmeniui, ypatumai.............................................103
2.4.6. Tiesioginė sąsaja ginčijant reglamentus ir direktyvas........................................................106
2.5. Konkrečios sąsajos reikalavimas ieškiniuose dėl panaikinimo.................................................110
2.5.1. Konkrečios sąsajos evoliucija..............................................................................................112
2.5.2. Plaumann testas....................................................................................................................113
2.5.2.1. Plaumann testo taikymas teisės aktui veikiant vieną asmenį....................................115
2.5.2.2. Plaumann testo kritika.................................................................................................118
2.5.2.3. Plaumann testo ir apibrėžtos grupės testo ryšys........................................................121
2.5.2.4. Apibrėžtos grupės testo taikymas................................................................................123
2.5.3. Codorniu sprendimo naujovės.............................................................................................129
2.5.4. Šalutiniai kriterijai nustatant konkrečią sąsają...................................................................132
2.5.4.1. Ieškovų įvardijimas akte..............................................................................................132
2.5.4.2. Išskirtinė ieškovų padėtis.............................................................................................133
2.5.4.3. Ieškovo dalyvavimas akto priėmimo procese.............................................................135
2.5.5. Ilga karšta vasara Europos Sąjungos Teisingumo Teisme: aktyvią diskusiją dėl
locus standi reformos sukėlusios bylos..............................................................................136
2.5.5.1. Sprendimai UPA ir Jégo-Quéré bylose......................................................................137
2.5.5.2. Generalinio advokato siūlymų UPA byloje ir Pirmosios instancijos teismo
sprendimo Jégo-Quéré byloje vertinimas.....................................................................142
2.5.5.3. UPA ir Jégo-Quéré bylos Lisabonos sutarties kontekste..........................................145
2.5.6. Bylos specifinėse srityse......................................................................................................146
2.5.6.1. Konkurencijos bylos.....................................................................................................147
2.5.6.2. Valstybės pagalbos bylos.............................................................................................149
2.5.6.3. Antidempingo bylos......................................................................................................152
2.5.7. Pilietinės visuomenės organizacijų ieškiniai......................................................................155
2.5.7.1. Asociacijų, ginančių ekonominius interesus, ieškiniai..............................................156
2.5.7.2. Organizacijų, ginančių ne ekonominio pobūdžio interesus, ieškiniai......................158
2.6. Pakankamo teisinio suinteresuotumo reikalavimas kaip papildomas ieškinių dėl
panaikinimo priimtinumo kriterijus.............................................................................................164
2.6.1. Teisės akto pakeitimo ar panaikinimo įtaka ieškovo suinteresuotumui............................167
2.6.2. Teisės akto reikalavimų įvykdymo įtaka ieškovo suinteresuotumui.................................168
2.6.3. Suinteresuotumo reikalavimo įvykdymo momentas..........................................................171
2.6.4. Suinteresuotumo reikalavimo vertinimas...........................................................................174
2.7. Privačių subjektų padėties teisėtumo kontrolės procedūrose vertinimas pagal
Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį........................................................................176
2.8. Skyriaus apibendrinimas ir išvados............................................................................................180
2
3. Skyrius. Alternatyvios galimybės privatiems subjektams ginčyti Europos Sąjungos
teisės aktus...................................................................................................................................187
3.1. Prašymas ištirti teisės akto teisėtumą remiantis SESV 277 straipsniu.....................................189
3.2. Prejudicinių sprendimų procedūra kaip ES teisės aktų teisėtumo kontrolės būdas ................193
3.2.1. SESV 263 straipsnio ir SESV 267 straipsnio santykis.....................................................196
3.2.2. Prejudicinio sprendimo procedūros kaip alternatyvos ieškiniams dėl
panaikinimo trūkumai..........................................................................................................199
3.2.2.1. Skirtinga prejudicinio sprendimo procedūros pirminė paskirtis..............................200
3.2.2.2. Išimtinė nacionalinio teismo teisė pateikti prejudicinius klausimus.........................202
3.2.2.3. Išimtinė nacionalinio teismo teisė formuluoti prašymo dėl prejudicinio
sprendimo priėmimo turinį............................................................................................207
3.2.2.4. Ribota valstybės narės atsakomybė nacionaliniam teismui nepateikus
prejudicinio klausimo.....................................................................................................208
3.2.2.5. Įgyvendinančiųjų nacionalinės teisės aktų arba teisės pažeidimo
egzistavimo būtinybė......................................................................................................210
3.2.2.6. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo problemiškumas..........................................212
3.2.2.7. Prejudicinio sprendimo procedūros kaštai ir trukmė................................................213
3.2.2.8. Skirtingas teisės į ieškinį reglamentavimas valstybėse narėse..................................214
3.2.2.9. Skirtingas valstybių narių teisėjų paruošimas............................................................215
3.2.3. Pareigos užtikrinti veiksmingą teisminę apsaugą nukreipimo valstybėms narėms
vertinimas.............................................................................................................................218
3.2.3.1. Valstybių narių pareigos užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą apimtis iki
Lisabonos sutarties įsigaliojimo...................................................................................219
3.2.3.2. Valstybių narių pareigos užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą
sustiprinimas pagal Lisabonos sutartį..........................................................................221
3.3. Ieškiniai dėl žalos atlyginimo kaip papildoma teisės į veiksmingą teisminę gynybą
užtikrinimo priemonė....................................................................................................................224
3.4. Skyriaus apibendrinimas ir išvados............................................................................................227
4. Skyrius. Galimybės plačiau aiškinti SESV 263 straipsnį................................................................232
4.1. Argumentai dėl privačių subjektų locus standi ribojimo...........................................................233
4.1.1. Techninio pobūdžio argumentai..........................................................................................233
4.1.1.1. Didelis Teismo darbo krūvis........................................................................................233
4.1.1.2. Su nusistovėjusios teismo praktikos keitimu susiję sunkumai...................................237
4.1.1.3. Didelio ginčijamų aktų kiekio poveikis Sąjungos funkcionavimui............................239
4.1.1.4. Teisinio tikrumo principas...........................................................................................241
4.1.2. Su Teismo vieta ir vaidmeniu Sąjungos teisinėje sistemoje susiję argumentai................242
4.1.2.1. Locus standi ir valdžių padalijimo principo sankirta................................................242
4.1.2.2. Ribotų įgaliojimų doktrina grindžiami ribojimai.......................................................244
3
4.1.2.3. Privačių subjektų „savanaudiškumas“.......................................................................246
4.1.2.4. Politinių teorijų siūlomi ribotos locus standi argumentai.........................................247
4.1.2.5. Teismo siekis tapti Sąjungos apeliaciniu teismu........................................................249
4.2. Jurisprudencinės reformos galimybė: galimi locus standi plėtimo pagrindai.........................251
4.2.1. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ypatumai..............................................................252
4.2.2. Teismo paskirtis ir teisės aiškinimo ribos...........................................................................253
4.2.3. Teisės aiškinimo metodai.....................................................................................................255
4.2.4. Bendrieji teisės principai.....................................................................................................256
4.2.5. Valstybių narių teisinės tradicijos kaip idėjų šaltinis.........................................................259
4.2.5.1. Norminių teisės aktų ginčijimas..................................................................................260
4.2.5.2. Administracinių teisės aktų ginčijimas.......................................................................261
4.2. Skyriaus apibendrinimas ir išvados............................................................................................270
Išvados ir pasiūlymai................................................................................................................................274
Šaltinių sąrašas..........................................................................................................................................287

4
SUTRUMPINIMAI
ES, Sąjunga Europos Sąjunga
EB, Bendrija Europos Bendrija. Nuo 2009 m. gruodžio 1 d.
įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, juridinio asmens
statusą turinti Europos Sąjunga pakeitė Europos
Bendriją
SESV Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo
EB sutartis Europos (Ekonominės) Bendrijos steigimo sutartis.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, pavadinimas
„Europos Bendrijos steigimo sutartis“ pakeistas
pavadinimu „Sutartis dėl Europos Sąjungos
veikimo“ (Lisabonos sutarties 2 straipsnio
1 punktas)
ES sutartis Europos Sąjungos sutartis
Sutartis Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo. Aptariant
laikotarpį iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo, ši
sąvoka vartojama kalbant apie Europos
(Ekonominės) Bendrijos steigimo sutartį
Sutartys Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos
Sąjungos sutartis. Aptariant laikotarpį iki Lisabonos
sutarties įsigaliojimo, ši sąvoka vartojama kalbant
apie Europos (Ekonominės) Bendrijos steigimo
sutartį bei Europos Sąjungos sutartį
Rink. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo rinkinys
ES teismai, Teismas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (apima tris
arba ETT teismus: Teisingumo Teismą, Bendrąjį Teismą ir
Tarnautojų teismą). Iki Lisabonos sutarties
įsigaliojimo šis Teismas vadintas Europos Bendrijų
5
Teisingumo Teismu
ELRev. European Law Review
CMLRev. Common Market Law Review
EŽTK Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių
konvencija
EŽTT Europos Žmogaus Teisių Teismas

Pastaba dėl vartojamų sąvokų. Siekiant išvengti galimų neaiškumų, būtina iš
anksto atskirti darbe vartojamas sąvokas. Kadangi įsigaliojus Lisabonos
sutarčiai formaliai panaikinta ramsčių sistema ir Europos Sąjunga pakeitė
Europos Bendriją, tekste Europos Bendrija minima tik tuomet, jei tai būtina
pagal kontekstą, t.y. jei kalbama istoriniu aspektu. Sąvoka ES institucijos
bendrąją prasme vartojama ir kalbant apie EB institucijas iki Lisabonos
sutarties įsigaliojimo. Atitinkamai ir kalbant apie Sąjungos teismų sistemą,
įprastai vartojama sąvoka Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, išskyrus
atvejus, jei aptariant konkrečias bylas ar esant tam tikram kontekstui tikslinga
vartoti ankstesnįjį pavadinimą – „Europos Bendrijų Teisingumo Teismas“.

6
ĮVADAS, TYRIMŲ APŽVALGA IR METODOLOGIJA
1. Tiriamos problemos pagrindimas
Šiandieninis Europos ciel bleu mažai primena Europą, sugniaužtą
Šaltojo karo, kada buvo pasirašytos Europos Bendrijų steigiamosios sutartys.
Niekas nepaneigtų, kad tuometinė Europos Ekonominė Bendrija, sukurta
ekonominiais tikslais kaip tarpvyriausybinė organizacija, labai pakito. Žingsnis
po žingsnio ji vystėsi lyg gyvas organizmas, prisiėmė vis daugiau funkcijų ir
virto beprecedenčiu dariniu, valstybių tarpusavio bendradarbiavimo fenomenu,
gerokai viršijančiu tarptautinės organizacijos sampratą klasikine prasme1. Kita
vertus, Europa pasikeitė ne tik politiškai ir ekonomiškai2, bet ir socialiniu
požiūriu. Išnyko besąlyginis nuolankumas valdžios institucijoms, visuomenė
gerokai mažiau taikstosi su valdančiuoju elitu. Politinės ir teisinės institucijos
susilaukia vis daugiau kritikos žvilgsnių, o asmenys vis labiau linkę bylinėtis3.
Istoriškai valstybėse valdančiojo elito teisės aktų niekas nekontroliavo,
tačiau su valdžių atskyrimo, demokratijos ir teisinės valstybės idėjomis, kaip
conditio sine qua non įsitvirtino ir teisės aktų teisėtumo kontrolės institutas.
Moderniame pasaulyje tiek valstybių, tiek ir Europos Sąjungos priimamų teisės
aktų teisėtumo kontrolė jau nėra naujas reiškinys – ji laikoma būtina

1 Dėl šio bruožo Europos Sąjunga dažnai vadinama viršnacionaline organizacija (angl. supranational
organization). Ši sąvoka pabrėžia specifin įorganizacijos pobūd.į Kitaip nei klasikinės tarptautinės
organizacijos, ES kaip viršnacionalinės organizacijos teisės sistema turi viršenybę nacionalinės teisės
atžvilgiu ir nuo jos tiesiogiai nepriklauso. Priešingai nei tarptautinė teisė, kurioje tarptautinių teisės normų
laikymasis ir vykdymas didžiąja dalimi paremtas politinėmis priemonėmis ir priklauso nuo tarptautinės
teisės subjektų geros valios, ES teisės įgyvendinimą garantuoja specialūs instituciniai mechanizmai.
Europos Sąjungoje šią funkciją atlieka Europos Komisija (vadinama angl. watch-dog) bei Europos
Sąjungos Teisingumo Teismas. Be to, ES teisė gali tiesiogiai saistyti ne tik valstybes nares kaip
tarptautinės teisės subjektus, bet ir privačius asmenis.
2 Europos Sąjunga dėl jos nuolatinio augimo ir besiplečiančios įtakos literatūroje kartais įvardijama kaip
European Superpower, nurodant, kad ši organizacija įgyja JAV kaip federacinės supervalstybės bruožų.
Žr. McCormick, John. The European Superpower. Houndmills, Basingstoke, Hampshire, Palgrave
Macmillian, 2007.
3 Arnull, Anthony. Judicial Architecture or Judicial Folly? The Change Facing the EU. Publikuota
knygoje Dashwood, Alan; Johnston, Angus (ed.). The Future of the Judicial System of the European
Union. Oxford and Portland, Oregon, Hart Publishing, 2001, p. 41.
7