Registro sutiktuvės

88 Pages·2002·3.2 MB·Lithuanian

Registro sutiktuvës
Apie pradedamà rengti „Tradicinës kultûros vertybiø registrà” su jo iniciatorëmis
ir realizuotojomis Kultûros ministerijos Etninës kultûros ir programø skyriaus
vyriausiàja specialiste Irena SELIUKAITE ir Liaudies kultûros centro
direktoriaus pavaduotoja Vida ÐATKAUSKIENE kalbasi Juozas ÐORYS.
Kokia buvo „Tradicinës kultûros vertybiø registro” prieðisto- vertybiø apsaugos ástatymus, jø valstybës registrà ir paminklo
rë, kada, kaip ir kodël atsirado ðis sumanymas? (arba vertybës) sàvokà, nematerialiojo paveldo srityje ðiuo metu
Irena SELIUKAITË. Pasaulio kultûros paveldo globos orga- dar neturime nieko ástatymiðkai átvirtinto.
nizacijos UNESCO, ásikûrusios po Antrojo pasaulinio karo, atsi- Gal kuriant tradicinës dvasinës kultûros vertybiø apsaugos ir
radimà paskatino suvokimas, kad vykstant istoriniams lûþiams, funkcionavimo sistemà vis dëlto galima remtis analogija su ma-
kultûros paveldà naikinant kariniø intervencijø metu, juo rûpintis terialiosios paminklosaugos mechanizmu?
reikia valstybiniu lygiu. Materialusis ir nematerialusis paveldas I. S. Rengdami juridinæ bazæ, gal ir galime tai daryti, bet ðiaip
yra be galo trapus. Þinoma, pirmiausia UNESCO dëmesá atkrei- abi sferos apima kiek kitokius objektus ir nëra tapaèios. Be to,
pë á materialiojo, daiktiðkojo paveldo apsaugà. Pirmosios kon- nekilnojamøjø ir kilnojamøjø vertybiø apsaugos ástatymui rengia-
vencijos, chartijos buvo skirtos materialiojo paveldo globai visa- mi jau kaþkelinti pataisø variantai (gyvenimas verèia keisti ástaty-
me pasaulyje. Sparti XX a. antrosios pusës technologijø kaita, mø bazæ, nes keièiasi pats vertybiø suvokimas), o paskubom (trû-
paþangos procesai, globalizacija privertë galvoti ir apie dvasinës ko gal pusës metø) priimtas, á pakitusias realijas neatsiþvelgian-
kultûros apraiðkø saugà. Jos gal net paþeidþiamesnës ir nema- tis Etninës kultûros valstybinës globos ástatymas tradicinës kul-
þiau saugotinos. Reikðmingas, pasaulá apkeliavæs dokumentas tûros vertybiø apsaugos mechanizmo neágali uþtikrinti. Tai, kà
apie ðià paveldo sferà buvo UNESCO rekomendacijos „Kaip ið- dabar kuriame kaip registro metodikà, ið tiesø valstybës nëra átei-
saugoti tradicinæ kultûrà ir folklorà”. XX a. pabaigoje UNESCO sinta kaip tradicinës kultûros vertybiø apsauga. Ji kol kas neturi
ëmësi formuoti pasaulio materialiojo paveldo ðedevrø sàraðà, á juridinës galios saugoti nuo nykimo. Registro sudarymas – ne
kurá ðiuo metu átraukta daugiau nei 300 objektø. Kiek vëliau buvo sàraðo, kurá suformuosime, paskleisime kaip katalogà, kartote-
nuspræsta sudaryti ir þodinio bei nematerialiojo paveldo objektø kà, iðleidimas. Suregistruosime ir þinosime, kà turime? Regist-
registrà. Prieð tai, þinoma, buvo prasidëjæs atskirø ðaliø judëji- ras turi laiduoti materialiojo ir nematerialiojo paveldo apsaugà,
mas, skatinamas susirûpinimo savo identiteto iðlaikymu. Átakoja- galimybæ tæstis tradicijai.
mos UNESCO, kai kurios valstybës pradëjo registruoti ir labiau Materialusis paveldas ástatymiðkai aprobuotas ir áteisintas, o
saugoti savo dvasinës kultûros apraiðkas. Ið jø viena pirmøjø buvo kuriamojo registro reglamentas kol kas yra tik normatyvinio re-
Japonija, gerbianti ir branginanti visà savo paveldà. Japonai ðiuo komendacinio pobûdþio. Kaip veikti toliau esant tokiai situacijai
metu jau turi sudaræ ir saugotinø dvasinës sferos objektø sàraðà. – ieðkoti sinonimiðkø ar antonimiðkø sprendimø? Ar eiti pramintu
Jø pavyzdþiu pasekë kai kurios Europos (Prancûzija, Rumunija) keliu, ar ieðkoti nestandartiniø, kitokiø bûdø, juolab kad pirmiau-
ir Azijos (Indonezija) valstybës. Kai atsirado registro sudarymo sia bûtina „atðvieþinti” visuomenës vieðàjà nuomonæ, kas mums,
pirmtakø, buvo nuspræsta pabandyti ið jø iðrinkti ryðkiausius reið- kaip tautai, yra kultûriðkai ir likimiðkai reikðminga?
kinius, kurie bûtø ádomûs visam pasauliui. Á procesà ásijungti im- I. S. Pamokos bus pravarèios. Neseniai skaièiau Nekilnoja-
tos skatinti visos UNESCO veikloje dalyvaujanèios ðalys. møjø kultûros vertybiø ástatymo pataisas. Jose numatoma nema-
Lietuvoje ðis procesas prasidëjo maþdaug nuo 1998 m. Ta- þa pozicijø, kuriomis ir mes galësime pasiremti. Norima áteisinti
da mûsø etninës kultûros specialistø grupë buvo nuvykusi á Suo- registro principus, sudarymo, tvirtinimo ir kt. mechanizmus. Daug
mijà, á Joensu mieste vykusià metinæ UNESCO konferencijà. Jo- „juodos virtuvës” darbø jie bus atlikæ, tad kam ið naujo iðradinëti
je Norikos Aikawos skaitomame praneðime nuskambëjo poreikis dviratá? Tai procedûra, kurià arba pats kuri, arba pritaikai ið jau
ir kvietimas valstybiø – nariø lygmeniu imti kurti nacionalinius ið- esamøjø kiek kitokiai paveldo rûðiai. Panaðu, bet ne sinonimið-
kiliausiø objektø sàraðus. Mûsø pristatytieji pavyzdþiai sudomino ka. Paveldas – vienintelë sàvoka, bendra ir materialiosioms, ir
ir Noriko Aikawà, ir apskritai visà UNESCO, be to, ðià paveldo dvasinëms bei þodþiu perduodamoms tautos vertybëms. Taèiau
rûðá aktyviai iðkelti ëmësi Lietuvos ambasadorë prie UNESCO pastaruoju atveju reikalingi visai kiti saugojimo kriterijai – viskas
Ugnë Karvelis (iki tol jau tarptautiniu mastu buvo pripaþintas Vil- priklauso nuo gyvo þmogaus, tradicinës kultûros vertybiø perë-
niaus senamiestis, vyko Kurðiø nerijos pristatymo procesas (kar- mëjo, kûrëjo, tæsëjo ir perdavëjo. Kaip sukurti veikianèias apsau-
tu su Rusija)). Ið UNESCO gavome metodinius nurodymus ir do- gines normas ir kaip jas taikyti, nes mechanizmas kol kas neuþ-
kumentø paketà. Þinoma, tai buvo tik gairës, kuriomis vadovau- vestas ir „nepateptas”?
jantis patiems reikëjo formuotis ið esmës naujà sistemà; to nie- Vida ÐATKAUSKIENË. Dël ástatymø bazës. Ðiuo metu mûsø
kada pas mus nebuvo daryta, todël dirbti buvo ir lengva, ir labai paveldo sistemos situacija gana komplikuota. Nekilnojamàjá ir kil-
sunku. Lietuvoje turëdami nekilnojamøjø ir kilnojamøjø kultûros nojamàjá paveldà gina ástatymai, o kas gina nematerialøjá pavel-
1
dà? Lietuvoje mes ir tà nematerialøjá paveldà kiek kitaip nei UNES- mui bûtinas finansavimas. Be to, suþinojus apie ádomø objektà,
CO suvokiame. To, kà UNESCO norëtø matyti po nematerialiojo kitas þingsnis nemaþiau svarbus – sukti galvà, kaip já iðsaugoti ir
paveldo kepure, mes nesame linkæ grieþtai suskirstyti ir apriboti, átraukti á kultûros apyvartà dar bent ðimtà metø.
nes neretai ir materialûs, ir nematerialûs dalykai yra neatskiria- Nors savivaldybiø garbës reikalas bûna parodyti, kà reto ir
mai susijæ. Mûsø vartojamos sàvokos, pavyzdþiui, etninë arba reikðmingo jie turi, daþniausiai vis dëlto krypstama á materialøjá
tradicinë kultûra, persipina su kitomis sistemomis, bûtent nekil- paveldà, atseit, kà ten tie senukai garbiems sveèiams parodys...
nojamøjø ir kilnojamøjø vertybiø. Juk, pavyzdþiui, ðiuo metu Etni- V. Ð. Kai kur jau persiorientuota – dainininkës, amatininkai
nës kultûros valstybinës globos ástatymu átvirtinta etninës kultû- tapæ lygiaverèiais kultûros gyvenimo dalyviais. Norëèiau akcen-
ros samprata yra per plati, kad bûtø ámanoma praktiðkai tvarkytis tuoti, kad registro kûrimas nëra formalus vienkartinis aktas: ið-
su konkreèiais objektais. Pats apibrëþimas, þinoma, dar ne vis- siuntëm raðtus, gavom atsakymus, ir vël ramu. Tai bus pakanka-
kas, tuo labiau kad ásigaliojæs Etninës kultûros valstybinës glo- mai ilgas vyksmas. Kai kurios savivaldybës iki ðiol net nesiteik-
bos ástatymas kalba apie visai konkreèius etninës kultûros pasi- davo tradicinës kultûros dalykais pasidomëti, kai kurios ðià kul-
reiðkimus. Atrodytø, kad juo nerealiai uþsimota pajungti ir regla- tûros sferà iðmanydavo tik apytikriai. Pirmas registro lygmuo –
mentuoti visà Lietuvos kultûrà... Nes tai, kas sukurta Lietuvoje, pirmiausia paèioms savivaldybëms susigaudyti, iðsiaiðkinti, kà ið
tarsi ir tampa minëto ástatymo objektu. Þodþiu, yra slidþiø daly- tikro svarbaus turi, atlikti atrankà ir siûlyti respublikiniam regist-
kø... Kaip susikurti universalius juridinius pagrindus? Manau, kad rui. Procesas pasibaigs, tikimës, negreit, jis vystysis ir kartosis
laukia pakankamai ilgas svarstymø procesas. Tikiuosi, kad ra- tam tikru ciklu.
sim priimtinà sprendimà, toká, kad nei mûsø sampratos nebûtø Man atrodo, kad registro uþuomazgø bûta ne tik tada, kai
paþeistos, nei UNESCO principai nenukentëtø. Kurdami registro UNESCO ragino sistemingai saugoti þodiná ir nematerialøjá pa-
ástatymø bazæ, atsispiriam nuo to, kas pozityvaus jau sukurta, ir veldà, bet dar tada, kai Liaudies kultûros centre ásikûrë Etninës
darbà tæsiam toliau, atsiþvelgdami á realias galimybes. Mums svar- kultûros skyrius, kuris ëmë ieðkoti racionalios sistemos etninei
bu materialiosios paveldosaugos registro patirtis, kandidatiniø by- kultûrai palaikyti principø ir juos taikyti (skatinti etnocentrø arba
lø ruoðimas, pasaulio nematerialaus paveldo ðedevrø sàraðo nuo- bent uþ etnokultûrà atsakingø þmoniø rajone radimàsi). Tuo kul-
statos ir metodika, taip pat „gyvøjø turtø” sistema (priimta ir ku- tûrininkams buvo duotas signalas, kad jø darbas – ne vien ávai-
riama, kaip minëta, Japonijoje, Prancûzijoje, Rumunijoje, Indo- rios masinës talaluðkos, diskotekos, „priemonës”... Manau, re-
nezijoje). Galø gale turime grandiozinæ archyvø sistemà, kurioje gistro idëjos iðkëlimas keleriopai patvirtina, kad tradicinës kultû-
yra gausybë nematerialiojo paveldo medþiagos, nûnai tarsi tam- ros raiðka visos kultûros kontekste – viena ið prioritetiniø. Bent
panèios kilnojamàja kultûros arba archyvø vertybe. Mûsø regist- turëtø tokia bûti...
ras apims visà tradicinæ kultûrà (nutarëme apsistoti ties ðiuo ter- I. S. Daug kas pirminiu pavidalu prasidëjo nuo to, kuo uþsië-
minu, jei gyvenimas vers – pakoreguosim). më Liaudies kultûros centro Vizualinës antropologijos, Paproèiø
Ðiuo metu paskleistas ir veikia kultûros viceministrës Inos ir apeigø, Folkloro poskyriai. Ið pradþiø, kad ir buitine vaizdo tech-
Marèiulionytës 2001 m. spalio 1 d. pasiraðytas raðtas miestø ir nika, ávairûs tradicinës kultûros objektai buvo uþfiksuoti, parody-
rajonø savivaldybiø merams, kultûros padaliniø vadovams „Dël ta daugialypë gyvosios tradicijos vertë. Jau dabar daug ko ið nu-
valstybinës programos „Tradicinës kultûros vertybiø registras”. filmuotosios medþiagos nerasi ir nebeuþfiksuosi, nes nemaþa tra-
Ðá raðtà laikyèiau aukðto rango valstybës pareigûnës kreipimusi, dicijos neðëjø iðkeliavo Anapilin, o likusieji daþniausiai nebeturi
raginimu sutelkti pastangas ir ávertinti tai, kà saugotino turime. kam perduoti savo patirties. Tada fiksuojamos medþiagos srau-
Kita vertus, ið dalies atsiremiama á vietinius sàmoningumo lyg- to tiesiog nevadinome registru, dabar kuriama sistema.
menis, nes proceso eiga priklausys ne tik nuo komandos vykdy- V. Ð. Ið tikrøjø, dar praeità deðimtmetá Liaudies kultûros cen-
mo, bet ir nuo savivaldybës vadovybës geros valios. Galima plu- tre buvo sukurti tradicinës kultûros empirinës medþiagos apdo-
ðëti, bet galima ir pro pirðtus pasiþiûrëti. rojimo pagrindai. Rajonø kultûros þmonës þinojo, kad turi domë-
V. Ð. Gráþdama atgal, noriu priminti, kad archyvuose sukaup- tis savo kraðto kultûra, fiksuoti ir kaupti informacijà, bet kol neat-
tas vertybes paþástame gerai, bet kuriant registrà pasitikrinsim siranda konkretus „pareikalavimas”, tol veþimas vangiai tejuda.
ne tik tai, kà seniai esam surinkæ, suregistravæ – etnokultûros I. S. Dalyvaudami UNESCO konferencijoje Joensu, parodë-
specialistai bus paraginti pasiþiûrëti, kiek nûnai gyvøjø tradicinës me konkreèius objektus, kokie gyvosios tradicijos reiðkiniai pas
kultûros reiðkiniø esama. Kiekvienas rajonas, miestas ar parkai mus funkcionuoja. Konferencijos dalyvius átikino gamtinës aplin-
(nacionaliniai, regioniniai), sudarinëdami savo vietiná registrà, ið- kos, þmoniø kûrybinës raiðkos, istorinio–etnografinio paveldo vie-
ryðkins, kuo unikali konkreti vietovë, kas, pavyzdþiui, Alytaus krað- novë. Lietuvos ambasadorë prie UNESCO Ugnë Karvelis karð-
tà atskiria nuo Varënos, Pasvalio, Birþø. Paminëjau stambes- tai, remdamasi jai þinomais pavyzdþiais, árodinëjo Lietuvos tradi-
nius darinius, bet ir smulkesni vienetai (miesteliai, kaimai) turi cinio dvasinio paveldo vertæ. Gal dël to Lietuvai buvo pasiûlyta
unikaliø etnokultûros savybiø (patarmës, paproèiai, amatai, tau- rengti projektà. Nemanau, kad daug pasaulio ðaliø ið UNESCO
tosaka). Ðias savybes ir turëtø iðryðkinti vietiniai specialistai, tu- gavo paramà bûtent tokiam registrui formuoti. Sugebëjome áro-
rëdami progà bûti unikaliø, bet nuvertintø, uþmirðtø dalykø atra- dyti, kad turime turtingà paveldà, ne kaþkokius archyvø likuèius,
dëjais, ávertintojais. Tereikia nepamirðti pasinaudoti tuo sudarant kuriuos bûtina saugoti. Turime ne tik daug muziejiniø, archyvi-
ir teikiant programas, projektus (dalis Kultûros ministerijos lëðø niø, bet ir gyvosios tradicijos reiðkiniø.
dabar skiriama bûtent regioninëms programoms), iðkelti vieto- V. Ð. Be Vilniaus verbø, buvo pateikta Irenos sumanyta pa-
viø, jø kultûros reiðkiniø savitumà; registras tokiai praktikai duo- vilnës kaimø, kuriuose riðamos verbos, draustinio idëja (gyvojo
da á rankas daug papildomø koziriø. Þmogau, apsiginkluok savo tradicinës kultûros þidinio gaivinimas)... Besvarstydami, kokiu
þinojimu, parodyk, kà savo kraðte turi ir kad tø vertybiø palaiky- keliu eiti formuojant registrà, turëdami omeny, kad archyvinës
2
Muzikantas Aleksandras Kriuka (1911–1994) ið Aukðtupënø kaimo, Kupiðkio r.
3
medþiagos yra iðties daug (kaip ir kaimynø ðalyse, kurios netgi Susidariau nuomonæ, kad suomiai santykinai liûto dalá pa-
atsisakë kurti registrà, nes esà daug kà turi archyvuose), galvo- stangø skiria paveldui, iðlikusiam muziejuose ir archyvuose.
jom – reikalingas mechanizmas, kad medþiaga ne tik archyvuo- I. S. Mums reikëtø pasidþiaugti ávykusiu lemtingu posûkiu.
se gulëtø retai judinama, bet ir bûtø vertinama kaip tebefunkcio- Manau, ðalies etnokultûros plëtrai nemaþa átakos turëjo Liaudies
nuojantis kultûros reiðkinys. Ið pradþiø manëm, kad reikëtø in- kultûros centro veikla (iðvykos á rajonus, seminarai). Kultûros þmo-
ventorizuoti gyvuosius tradicinës kultûros þidiniø objektus, t.y. nës palinko etninës kultûros vertybiø pusën. Jei prieð deðimt me-
tokius, kuriuose koncentruojasi ávairiausios tradicinës kultûros for- tø kas bûtø sakæs, kad kultûros skyrius akcentuos savo rajono,
mos, tebëra daug gyvø pateikëjø, kuriuose kaip neatsiejama vie- miesteliø ar kaimø tradicinæ kultûrà, bûèiau nepatikëjusi, o dabar
novë koegzistuoja gamtos, architektûros ir kultûros paveldas. Bet tai nebe retenybë. Neretai tradicine kultûra remiamasi, ji imama
vis dëlto vëliau supratome, kad to neuþtenka, kad tokie daugialy- kaip atspirties taðkas planuojant viso kultûros darbo perspekty-
piai reiðkiniai atspindëtø tik nedidelæ dalá gyvuojanèio nemateria- và. Daug vaþinëju po Lietuvà, ir tai aiðkiai matyti. Dabar neberei-
laus paveldo, daug kas liktø uþ borto. Po ðito suvokimo, proto kia ginèytis apie tai, kas yra tradicinë kultûra, jau vykstantá proce-
„nuðviesëjimo” registro samprata aiðkëjo, struktûravosi... sà svarbu tikslingai nukreipti racionalia vaga.
Ðiuo metu registro traukinys jau bilda, ásibëgëja. Pradiniame Neþvelgèiau taip optimistiðkai á vykstanèius procesus. Yra ne-
registro aplinkraðtyje paþymëta, kad kiek skirtingu intensyvumu maþa apkiautusiø, tiesiog sovietiðkai màstanèiø, nors ir jaunø ra-
bus dirbama su gyvuoju ir istoriniu (archyviniu) tradicinës kultû- jonø (miestø) kultûros vadø (ir jiems unisonu atitarianèiø kultûri-
ros paveldu. Juk tai sàlygoja ir visà kultûros procesà – iðkart ma- ninkø), mananèiø, kad, ðvelniai tariant, tradicinës kultûros su dai-
tyti prioritetai... nas giedanèiom baltaskarëm bobutëm vieta – po diskotekø po-
I. S. Gyvaisiais tradicinës kultûros reiðkiniais ypaè susidomë- pso, kultûros renginio su kviestiniais atlikëjais, agitbrigadø, stili-
jæ etninës kultûros specialistai. Sovietmetis suardë tradicinæ kai- zuotø „liaudininkø” tautiniø kolektyvø... Þinoma, visko reikia, bet...
mo bendruomenæ, nutraukë daugelio tradiciniø reiðkiniø natûra- I. S. Tai kultûros suvokimo lygmens problema...
lià tàsà. Tikimës, kad kai kur dar rusenanèios bendruomeniðku- V. Ð. Daug kà lemia savivaldybiø merø, administracijos pozicija.
mo apraiðkos atgis – per dar gyvuojanèius paproèius, tradicijas, I. S. Apskritai, manau, kad kultûros atmosfera rajonuose yra
kurios sovietmeèiu buvo prislopusios. Nebuvo sàlygø joms reikð- pasikeitusi, nors ir ne visur. Tai procesas, reikalaujantis daug
tis, bet jos liko þmoniø sàmonëse, ir kai kurie entuziastai pasiryþæ darbo, nuolatiniø pastangø. Ateina nauji þmonës, be to, nuo kul-
jas atgaivinti. Pavyzdþiui, Ðirvintø rajone, Pigoniø kaime, filmavo- tûros skyriaus politikos ne viskas priklauso. Kaip sakyta, daug
me Sekminiø paproèius. Pigoniø kaime bendruomenës vaidmuo kas atsiremia á vadovø grandies nuovokà ir dëmesá paveldo ið-
nepaprastai svarus. Nors ðiuo metu Pigoniø Sekminëse nemaþa saugojimui. Pradëdami siekëme, kad ir apie registrà pirmieji su-
þaidybinio elemento, nes atvaþiuoja paðaliniai þmonës, filmuoja, þinotø merai ir kiti vadovaujantys pareigûnai. Ir kad jie suvoktø,
klausinëja, – moterys nori graþiai atrodyti, gal ir pasirodyti (tai koks tai reikðmingas dalykas ir kad nuo jo nepavyks „atsiraðyti”.
þmogiðka ir suprantama), bet ið esmës toks reiðkinys turi potenci- Aiðku, tarp jø yra þmoniø, jau „sëdinèiø Europoje”, á tradicinæ kul-
jà gyvuoti toliau ir stiprinti þmoniø ryðius. XXI a. pradþioje tai ne- tûrà þvelgianèiø kaip á nuvaþiavusá traukiná. Tokiose vietose su-
paprastai svarbus þmogiðkojo bendrabûvio aspektas. Kitas Ðir- dëtinga dirbti ir mûsø etninës kultûros specialistams.
vintø rajono kaimas – Mikalajûnai – yra iðsaugojæs gatvinio kai- V. Ð. Þinome nemaþa pavyzdþiø, kai galø gale ir tradicinës
mo struktûrà (prof. Kazio Ðeðelgio tyrinëtas); dabar ten gyvena kultûros atþvilgiu buvæ atsainûs vadovaujantys rajonø pareigûnai
nemaþa sodybas nusipirkusiø vilnieèiø. Tai, liaudies architektûros atsirenka, kas yra kas. Kas yra mada, pataikavimas neva moder-
poþiûriu, saugotinas kaimas, tokiø nedaug teturime. Senosios ben- nëjimui ir t.t., o kur amþinos, patvirtintos bendraþmogiðkos verty-
druomenës ten nëra, bet ir Ðirvintø rajono kultûros skyriaus etno- bës, kurios niekada neprieðtarauja nei tikrajam modernëjimui, nei
grafë Laima Bikulèienë, ir kai kurie vietiniai þmonës jau svarsto, jungimuisi á europines struktûras, nei civilizacijos raidai.
kaip suburti naujà. Á kaimà atsikëlæ þmonës jame gyvens ne vienà Manau, kad imlûs kultûros þmonës rajonuose kartais pajunta
dienà, todël, tarkim, vaikø labui jie turëtø neuþsidaryti savo kie- ir geràjà konjunktûrà. Pradeda jausti, ið kur ima pûsti vertybiø
muose. Galëtø susiburti ir pabandyti atgaivinti kaimo tradicijas. vëjas, kur link krypsta valstybës kultûros politika.
Niekur nepasidësim – visuomenë vis labiau modernëja... I. S. Daug diskusijø apie registrà bûta aukðèiausiu kultûros
I. S. Net ir postmodernûs þmonës jauèia ir jaus tradicinës pareigûnø lygiu. Þinoma, daug reikðmës turi ir tai, ið kokiø lûpø
kultûros poveiká ir poreiká. Tai gyvas reiðkinys, ir niekur anie, kad raginimai pasklis. Ar ið „paslaugø teikëjø” (kurie vaþinëja po se-
ir atþagareiviai, nesidës, á Mënulá neiðskris. minarus ir kala á galvas visiems reikalingas þinias – visi supranta,
Be to, akivaizdu, kad, eidami á niveliuojanèias Europos struk- kad tai LLKC duona), ar ið Kultûros ministerijos aukðtø pareigû-
tûras, turime nemaþa savito, urbanizuotuose kraðtuose seniai nø. Manau, kad Kultûros ministerija ðiuo metu yra bûtent tokia,
„iðskusto” paveldo. Neseniai lankæsis UNESCO ágaliotasis kon- kad galime remtis aukðèiausiuoju jos lygiu, kai reikia deklaruoti
sultantas ið Suomijos Lauri Harvilahti po kelionës á Dzûkijos kai- panaðius dalykus, ir, manau, paramà turësime.
mus su neslepiamu pavydu gërëjosi iðlaikyta archajine paprastø V. Ð. Be to, registro sudarymà remia Aplinkos ministerijos
ðiliniø (pieskiniø) dzûkø pasaulëjauta. Sakësi, kad Suomijoje pa- Miðkø ir saugomø teritorijø departamentas (vadovas Vidmantas
naðiø dalykø nebeaptiksi. Bezaras), koordinuojantis nacionaliniø ir regioniniø parkø veiklà.
V. Ð. Suomijoje ir kitose Skandinavijos ðalyse vyksta kiek Parkø kultûros paveldo specialistai mielai ásijungia á registro dar-
kitokie procesai. Suomiai paveldà bando saugoti per gana gau- bus, jie mûsø talkininkai ir bendradarbiai.
siai finansuojamas nevyriausybines organizacijas. Susidomëji- I. S. Kai kuriais atvejais jie veiklesni netgi uþ kultûros darbuo-
mo kultûros istorija, tradicine gyvensena jiems netrûksta, bet jie tojus. Su kai kuriom þinybom bendravimo poreikio ir kontaktø
jau nebeturi gyvo tradiciniø kultûros formø perimamumo. nedaug, o darbas su parkø sistema einasi puikiai.
4
Gilûtø kaimo (Ignalinos r.) muzikantas Jonas Lechovickas groja cimbolais
V. Ð. Ypatingà poreiká bendrauti ir kartu dirbti jauèiame su (iðties daþnai tik ðeðtadieniais atrakinanèius salës duris, renkan-
Ðvietimo ir mokslo ministerijos koordinuojama sistema. èius pinigus uþ diskotekà ir ájungianèius „magà”)? Tokiems daþnai
I. S. Su ðvietimieèiais bendradarbiauti sunku gal ir todël, kad net ir savo seniûnijos paveldà paþinti – per didelë prabanga...
jø ministerijoje nëra þmogaus, dirbanèio ðioje srityje. Nors Etni- V. Ð. Iðties kultûros þmonës – ne vien paslaugø teikëjai, bet
nës kultûros valstybinës globos ástatyme „ákalta”, kà etninës kul- ir organizatoriai, ir kûrëjai, ir bendruomeniø bûrëjai, ir informaci-
tûros srityje turi daryti Ðvietimo ir mokslo ministerija, bet, kaip jos rinkëjai.
matome, ástatymas, deja, nevisagalis. Dël to vyko ginèai su ásta- O jei vietose, kur dar gyvybingi etnokultûros procesai, etnine
tymo rengëjais – jei nebus darbo, ástatymu primarginti lapeliai kultûra besirûpinantis darbuotojas – uþauðusios dvasios? Ar ta-
liks tik popieriumi, jo nuostatos mûsø galvose nesukels jokio per- da registro inspiruojamas vyksmas tikëtinas?
versmo. Ðvietimo sistemos „virðûnës” á ástatymà tiesiog nerea- I. S. Skatinant registro darbà dar kartà teks gráþti prie kultûros
guoja, nors yra daug tradicinës kultûros srityje dirbanèiø mokyto- specialistø kvalifikacijos ir noro dirbti, domëtis, kelti savo teoriná ir
jø. Juos paþástame ir palaikome þymiai kuklesniais, nei turëtø dalykiná lygá. Poreikis tobulëti ðiuo atveju turëtø bûti savaime su-
bûti, bûdais. prantamas. Þinoma, tam maþa pusdiená pasëdëti seminare. Kol
Ar registro sudarymo bûtinybë ágalins persiorientuoti vietinius þmogus pats nepasimoko gyvenimiðkoje etnomokykloje, kol pats
kultûrininkus, mokytojus, bibliotekininkus, inteligentus? Ar ið sos- neatranda etninës kultûros vertybiø, tol nieko rimtesnio ir nenuvei-
tinës einantys signalai bus sustiprinti rajonø centruose ir pasieks kia. Man malonu, kad þmonës skambina, domisi. Matai, kaip jie
atokesnes vietoves, vadinamuosius kultûros paslaugø teikëjus tarsi nejuèiom ûgteli, rajonuose sudarinëdami savàjá registrà.
5
Kiek plaèiau paaiðkinkite registro metodinæ pusæ – anketas Bet toks poþiûris gajus – uþspaudæ laikykim, raðykim ið to
(institucijø, specialistø), sàraðø pavyzdþius, jø tipus... savus mokslo darbus, disertacijas, prieit prie retesniø rankraðèiø
V. Ð. Anketø pildymas – ávadas á registrà. Ir UNESCO reko- daþnu atveju leistina tik kaþkieno aprobuotiems asmenims...
mendavo pradëti nuo susivokimo, kokias etnokultûros instituci- V. Ð. Institucija ar asmuo taip daþnai supranta savo interesø
jas turime ir kokie þmonës jose dirba. Kà institucijos nuveikë, kà ir garbës gynimà. Jau atëjo metas, kai randasi kiti mechanizmai,
sukaupë, kuo uþsiima; ypaè aktualu, kokios kvalifikacijos þmo- kaip iðsaugoti autorystæ, medþiagø priklausomybæ...
nës dirba. Anketas uþpildþius tai taps ypaè akivaizdu. Ðios þinios Civilizuota praktika – pateikëjø, uþraðytojø ávardijimai, nuo-
reikalingos tam, kad galëtume nuspræsti, kà toliau daryti su esa- rodos.
mu margu þmoniø bûriu, kaip juos tobulinti, mokyti. Svarbiausia, I. S. Karta, brendusi sovietmeèiu, nûnai dar labai aktyvi... Ta-
kad ðio sàvado informacija visiems bûtø lengvai prieinama. da visi aptûpæ gynëm savo autonomijas ir bijojom ásileisti „sve-
Natûraliai iðsikristalizavo samprata, kad registrà turi sudaryti timkûnius”. Visko ir bûta – autorystës vogimø, begëdiðko naudo-
dvi objektø rûðys: gyvieji objektai (t.y. iki ðiø dienø iðlikæ tradici- jimosi svetima medþiaga. Tai þeidë þmones, bet dabar metas
nës kultûros arba nematerialaus paveldo reiðkiniai) ir istoriniai pratintis gyventi darniau, atviriau.
objektai (t.y. ið savaiminës tradicijos raidos jau pasitraukæ, ta- Ir, manau, registro formavimo procesui turëtø pasitarnauti su
èiau archyvuose bei saugyklose saugomi nematerialaus pavel- etnine kultûra susijusios visuomeninës organizacijos – Kraðtoty-
do reiðkiniai). ros, Etninës kultûros, Lietuvai pagraþinti ir kitos giminingos drau-
Dabartiniu metu apsispræsta dël devyniø registro sàraðø. Kiek- gijos, sambûriai. Jos turëtø bûti lyg samanos tarp sukrautø tro-
vieno sàraðo pagrindas yra vienokia ar kitokia kultûros tradicija – besio ràstø – kad tarpuose vëjai neûþautø.
jos iðraiðkos forma pati savaime visuotinai ar lokaliai paplitusi I. S. Visuomeninës organizacijos itin pravarèios tada, kai
(sàraðas Nr. 3); besireiðkianti ávykiu, pasikartojanèiu tam tikru reikia masiðkai rinkti medþiagà. Rengiant kryþdirbystës bylà,
laiku ir tam tikroje vietoje (sàraðas Nr. 4); perduodama arba rep- kai informacija pasklido (daug kalbëjome per informacijos prie-
rezentuojama asmenø bei jø grupiø (sàraðai Nr. 1, 2); susikon- mones), atsiliepë nemaþa neragintø þmoniø. Pavyzdþiui, mo-
centravusi konkreèioje vietoje, pasiþyminèioje srièiø ir formø ávai- kytoja Ona Juospaitienë ið Panevëþio su kraðtotyros bûreliu ir
rove, kultûros, architektûros ir gamtos paveldo vienove (sàraðas direktoriaus vadovaujamu fotobûreliu sujungë pastangas ir nu-
Nr. 5). Sàraðus Nr. 1–5 (teoriðkai ir Nr. 8) gali sudaryti tiek gyvie- fotografavo ir apraðë visus Panevëþio kapiniø medinius pamin-
ji, tiek istoriniai objektai, tuo tarpu sàraðø Nr. 6–9 objektai – ið- klinius kryþius, aplankë, pakalbino kryþius dariusius meistrus,
skirtinës vertës nematerialaus paveldo kûriniai, istorinës reikð- vëliau tæsë darbà Panevëþio apylinkëse ir parengë vertingà dar-
mës leidiniai. bà. Ðalèininkø rajone kultûros darbuotoja apvaþiavo savo teri-
Po iðsamiø diskusijø buvo nutarta pirmuoju registro kûrimo torijà, nufotografavo ir apraðë kryþius, padarë albumà. Visuo-
etapu (2001–2003 m.) dëmesá sutelkti ties ðiuo metu Lietuvoje meniniø organizacijø vaidmuo nepamainomas duomenims rinkti.
dar gyvuojanèiais tradicinës kultûros reiðkiniais, jø fiksavimu, Specialistai tam gali ilgai ruoðtis, nes turi begalæ kitø darbø,
pridedant informacijà, kokia medþiaga apie juos jau sukaupta ar- pareigø, be to, jie turi rengti apibendrinanèius darbus, rinkinius,
chyvuose. monografijas. Didþioji visuomenës talka – tai patikrintas daly-
I. S. Iki ðiol nepavyko pasiekti, kad institucijos, uþsiimanèios kas. Jei ne tokia talka, dabar neturëtume vietoviø vardyno (nû-
etninës kultûros veikla, veiktø iðvien. Etninës veiklos specialis- nai tiek nebesurinktume), Lietuviø kalbos instituto kalbininkai
tas (etnocentrø turime tik 10), bibliotekininkas, kraðto muziejø su savo pajëgom dar teberinktø... Manau, kad per visuomeni-
specialistai iðvien turëtø dirbti ir organizuoti tiriamàjá darbà, – þi- nes organizacijas ir á registro sudarymà ásijungs visuomenës
noti, kiek iðtirta, sukaupta, kas darytina artimiausiu metu, ir de- pajëgos. Ateinanti vasara turëtø bûti masiðkas þygis registro
rinti savo veiklà. Reikia galvoti ir apie vertybiø iðlikimà, nes kar- duomenims kaupti.
tais ið darbo iðeinantysis iðsineða ir savo sukauptà turtà, tam- Neseniai kalbëjom su tautosakininke Brone Stundþiene. Ar
pantá, geriausiu atveju, asmenine kolekcija. gali tikëtis rasti gerø pateikëjø, atrodo, visø lankytuose, ekspedi-
V. Ð. Procesas turi prasidëti nuo respublikiniø institucijø – cijø „nutrintuose”, Vinco Krëvës apraðytuose Subartonyse? Va-
akademiniø institutø (Literatûros ir tautosakos, Lietuvos istorijos sarà mokiniai ten surado kurèià moèiutæ, stebukliniø pasakø se-
ir kt.), Muzikos akademijos, Liaudies kultûros centro ir kt. – ar- këjà, kuri pasekë 30 tokiø pasakø, kad net jø þinovë Bronislava
chyvø. Turëtume pasidalinti informacija, kur buvome, kà sukau- Kerbelytë aiktelëjo, netikëdama, kad jø dar dabar galëtø kas mo-
pëme, kur ruoðiamës vykti rinkti medþiagos, ir koordinuoti veiklà. këti. Visada sakom – tokiø moèiuèiø yra, tik pas jas dar niekas
Niekas nekalba apie tai, kad visiems bûtø prieinamos jau uþra- neatëjo, niekas jø nepakalbino. Per kiekvienà vasaros ekspedi-
ðytos medþiagos. Vietos lygmeniu tas pat. Registras pasitarnau- cijà tokiø atrandam – kultûrininkai, mokytojai jø neaptiko, nes ne-
tø ir ta prasme, kad já formuojant á vienà bûrá susirinktø visos pa- ieðkojo... Ieðkodami registrui duomenø, turësime nuodugniai per-
naðiu darbu uþsiimanèios pajëgos. Tam sudaromos rajoninës re- eit kaimus, pakalbint senuosius tradicijos þinovus. Beje, tam pa-
gistro komisijos. lankus ir kaimo istorijø raðymo vajus.
Manau, jei respublikinës akademinio ir taikomojo mokslinio Kartais pasvarstome apie, atrodo, utopiðkà pasiûlymà: kultû-
pobûdþio institucijos susitartø veikti iðvien kad ir registro labui, rininkams dienà arba dvi vykti á kaimus rinkti autentiðkos medþia-
tai ir joms iðeitø á naudà – nuleistø jas nuo nepasiekiamø snie- gos, kad, pavyzdþiui, renginiams nereiktø persiraðinëti ið knyge-
guotø virðukalniø. Dabar gi jos tam tikra prasme pakibusios ore, liø neretai kitø regionø duomenø.
maþa teturi ryðiø su realiuoju gyvenimu. I. S. Tokià teisæ (bet ne pareigà) turi bibliotekininkai. Nors
I. S. Tokia laikysena nuo sovietmeèio fiksuota daugelio sà- daþnai kyla ginèai, ar bibliotekos privalo dirbti kraðtotyros darbà
monëse. Tai siauro, þinybiðko màstymo apraiðkos. (sovietmeèiu tai buvo viena ið jø funkcijø). Kas dirbo tada, ir dabar
6
jauèia pateikëjø kalbinimo magijà. Þino ir tai, kad po tokio ben-
dravimo kaimuose trauka á kultûros ástaigas yra nepalyginti di-
desnë. Uþraðo ant durø, kad bibliotekininkë ðiandien iðëjusi dirb-
ti á kaimà, ir niekas neprotestuoja. Toks darbo bûdas tinka ir net
bûtinas kultûros darbuotojams. Tik kartais jiems metama – tai ne
tavo pagrindinis darbas! Bet etnine kultûra besidominèiajam sunku
bûtø rasti reikalingesná.
Daug kà bus sunku padaryti ir dël poþiûrio á tradicinæ kultûrà
ribotumo, ir dël lëðø stygiaus. Registro vyksmas numatomas ke-
turiomis fazëmis, pirmoji tarsi jau ávykusi... Kaip suvokiate regist-
ro praktinio darbo vizijà, taktikà ir strategijà?
I. S. Pirmosios fazës duomenys apie etninës kultûros institu-
cijas ir specialistus jau atplaukë, tik jie dar ne visiðkai susiste-
minti, todël ávertinti, kokio lygio medþiagà gavome, ne taip pa-
prasta. Be to, nesinori mëtytis vertinimais, kurie gali áþeisti ir at-
kratyti potencialius darbininkus. Reiks ásigilinti, nes tai nebus tik
mechaniðkas duomenø suvedimas á kompiuterá, tai bus detali jø
analizë. Rezultatai paaiðkës, kai po pirmosios fazës apmàstymo
sukviesime þmones pasikalbëti, padiskutuoti. Iðvadø darymas bus
nevienapakopis – ne deðimèia sakiniø ir ne per penkias minutes
tai galima atlikti.
V. Ð. Pirmoji fazë, nors, atrodytø, nesudëtinga, bet reikalavo
nemaþa darbo ir átampos. Sunku bûna susidëlioti, kas yra kas. Ir
toliau bus nelengva, nes padidës darbø apimtys.
I. S. Kas tie dirbantieji? Daug skambinta ið rajonø norint pa-
siaiðkinti dël sistemos. Kas tie etninës kultûros specialistai? Daþ-
nas, gavæs anketas, sakydavo – pas mus nëra në vieno specia-
listo. Kai pradedi klausti konkreèiau, kas dirba, kà daro, pasiro-
do, kad tokiø þmoniø nemaþa.
V. Ð. Sudëtinga rajonø kultûros darbuotojams bûna atrinkti ir
paèius objektus, ir specialistus. Pavyzdþiui, viena savivaldybë
suraðë visus jiems þinomus rajono kraðtotyrininkus, bet tai yra
þmoniø laisvalaikio uþsiëmimas! Praðëme duomenø ne apie rin-
këjus, o apie iðsaugojusius ir perduodanèius tradicijas – pateikë-
jus, atlikëjus, meistrus.
I. S. Nuovokumu atrenkant registro objektus nudþiugino Vil-
niaus rajonas. Vienos ið jø – verbø riðëjos. Verbø riðimo arealas
suskaidytas – dalis priklauso miestui, dalis rajonui. Pas miestui Kalviø ansamblio dainininkas Silvestras Masalskas
priskiriamas verbø riðëjas, pasirodo, niekas neapsilankë... Jos
lieka tarsi niekieno. Antras objektas – Turgeliø audëjos: iðsaugo- I. S. Nesakyèiau, kad iniciatyva kilo vien ið ministerijos. Tai
tos daþymo, spalvø derinimo, audimo tradicijos. Ið Lomþos atvy- buvo grupës þmoniø sumanymas ir darbas. Prie Kultûros mi-
kæ specialistai esà nustebo – Lenkijoje tokiø dalykø jau neturá. nisterijos buvo oficialiai patvirtinta registro sudarymo ekspertø
Kaimuose prie Sudervës kelio yra tradiciniø mediniø þaislø ga- ir konsultantø komisija. Buvo kalnas darbø, ir, norëdama bûti
mintojø. Kaþkada pro ten norëjome vesti amatø kelià iki Kerna- objektyvi, turiu pasakyti, kad á registro kûrimà daug pastangø
vës. Medinius þaislus dar praeito amþiaus pradþioje vietiniai meist- ádëjo daugelis LLKC þmoniø. Tai ne panegirika ar padëka, tik
rai veþdavo pardavinëti á Kaziuko mugæ. Dabar tradicija atgimu- konstatavimas, kad Liaudies kultûros centre dirba aukðto pro-
si. Paberþës mokyklos muziejëlyje sovietmeèiu mokytojos Ange- fesinio lygio specialistai. Ministerija gali tik koordinuoti, að pati
linos Zujevos buvo surinkta audiniø skiauteliø (nuo lino, paðuki- ðiame bare nedirbu tiek, kiek turëèiau, nes esu ásukta ir á kitø
nio audinio iki lovatiesiø, paklodþiø, staltiesiø, rankðluosèiø) ið darbø ratà, kuriø nuo mano peèiø niekas nenuima. Jei bûèiau
viso Vilniaus kraðto. Tokiø pavyzdþiø tada neturëjo net Ðvenèio- tik keliø dideliø projektø koordinatorë, tada á ðá visai kultûrai rei-
niø kraðtotyros muziejus. kalingà darbà galëèiau ádëti daugiau jëgø ir ðirdies. Vadinasi,
Registro sudarytojai turëtø rasti etninius reiðkinius, bûdingus visas krûvis tenka Vidai Ðatkauskienei ir jos vadovaujamiems
savo kraðtui, netgi ið tradiciniø kalendoriniø ðvenèiø iðryðkinti tik specialistams. Visa registro metodologija iki ðiol yra daryta jos
savitus aspektus. galva ir rankomis. Pripaþinkime, kad jei neturëtume Liaudies
Ar registro iniciatyva kilo ir toliau bus koordinuojama ið Kultû- kultûros centro, dabar visoje ðalyje tebesimakaluotume visuo-
ros ministerijos, ypaè asmeniðkai prisidedant Irenai Seliukaitei, meninio lygio darbeliuose. Þinome, kiek yra patvirtinta komisi-
o praktinius vadybos reikalus tvarkys, duomenis kaups ir apdo- jø, tarybø, darbo grupiø, ir matome, kokie yra to kviestinio vi-
ros Liaudies kultûros centras? suomeninio darbo rezultatai...
7
Dainininkas Jonas Jokubauskas ið Punsko. 1991 m. Ramûno VIRKUÈIO nuotraukos
Manau, kad atsiradus registrui visø lygiø specialistø darbo etc.)... Regiu Lietuvai ir pasauliui svarbaus ir veiksmingo registro
krûvis iðaugs. Juk etnininkams registras yra naujas iððûkis, á kurá ateitá. Bet matyti vizijas maþa – registrà reikia sukurti visø mûsø
teks ðiuolaikiðkai reaguoti. pastangomis.
V. Ð. Vieni ir mes to negalësime padaryti. Ásivaizduoju, kad
LLKC yra sudedamoji grandis tarp savivaldybiø kultûros siste-
Welcome to the Register
mos ir akademiniø institucijø, archyvø. Tam ir naujausia aparatû-
ra esam apsiginklavæ. Ðiais laikais visa bûtina daryti kokybiðkai
On the initiative of the Ministery of Culture and Folk Cul-
ir ilgam laikui. Á darbà aktyviau átrauksim ir tuos rajonø þmones, ture Centre the founding of the state „Register of the Val-
kurie sugeba sukaupti metodiðkai vertingos informacijos. Kartu ues of Traditional Culture” has been started. The process
dirbs mokslininkai tautosakininkai, etnologai, istorikai, etnomuzi- has been inspired by UNESCO whose attention was focused
kologai, kurie reikalingi kaip konsultantai, savø srièiø þinovai. Cen- on the Lithuanian experience in fostering the oral and im-
tre galbût kursime mobilià registro reikalais, ypaè fiksavimo dar- material heritage. It is aimed at making equal the status with
respect to the values of living and archival spiritual culture
bais, besirûpinanèià grupæ. Aiðku, kad registro kûrimo ateitis þa-
and those of immovable and movable material culture. The
da daug darbo.
register will embrace digital format including video, audio,
I. S. Registro kûrimas pranoksta vienos þinybos darbo pla-
textual and other forms of functioning.
nus. Reikia suvokti, kad kuriamas valstybës arba nacionalinis
The initiators and realizators of the would – be register
„Tradicinës kultûros vertybiø registras”. Jei já padarysime toká, are the chief specialist of the Department of Ethnic Culture
kaip ásivaizduojame (su kompiuterinëm laikmenom, átraukiant vi- and Programs at the Ministery of Culture Irena Seliukaitë
sus svarbiausius duomenis, be to, jis bus ir vaizdinis, ir garsinis, and assistant director of the Lithuanian Folk Culture Centre
ir tekstinis, ir elektroninis, funkcionuos ir kaip leidiniø sistema Vida Ðatkauskienë have been interviewed by Juozas Ðorys.
8
MOKSLO DARBAI ISSN 0236–0551 LIAUDIES KULTÛRA. 2002/1 (82)
Lietuviø etiologinës sakmës:
dviejø kultûrø dermë
Rita REPÐIENË
Straipsnio objektas – lietuviø etiologinës sakmës. Tiks- Archajinis ikikrikðèioniðkasis pasaulëvaizdis:
las – aptarti kultûrø koherentiðkumo klausimà, remiantis etiologiniai reliktai
lietuviø etiologinëmis sakmëmis. Metodas – istorinis-tipo-
loginis, apraðomasis. Iðvados: lietuviø etiologinë sakmë yra Baltø tautø religinis gyvenimas iki krikðèionybës áve-
dvi kultûras – ikikrikðèioniðkàjà ir krikðèioniðkàjà bei jø jun- dimo, vertintinas tradicinës kultûros gausoje, yra ádo-
giná atspindintis þanras. Senoji kultûra iðsaugojo pirmapra- mus, bet menkai teiðlikæs. Lietuviø etiologinës sakmës
des mentalines schemas (indoeuropietiðkas kûrimo, laiko, teikia minèiø kalbëti apie ðià problemà, parodant archa-
erdvës sampratas). Nauja krikðèioniðka refleksija praplëtë jinio pasaulëvaizdþio reliktus kaip baltiðkojo tikëjimo
etiologinës sakmës temø ir motyvø laukà, kartais mecha- nuostatas.
niðkai já padengdama modernesne krikðèioniðka paradig- „Visos baltø tautos ið senø senovës buvo pagoniðkos.
ma, kartais kûrybiðkai ávesdama krikðèioniðkàsias realijas á Senoji lietuviø religija pasiþymëjo stipriai archajiðkais
lietuviø naratyvinæ atmintá. bruoþais. <…> tarp krikðèioniðkø tautø iðlikusioje lie-
tuviø pagonybëje yra bandoma atsekti paèiø seniausiø
Pasaulis atsispindi þmoguje, ir kultûrinë refleksija në- indoeuropieèiø tikëjimø pagrindà”.4 Ikikrikðèioniðkasis
ra vienalytë. Iki krikðèionybës ávedimo (oficialios datos – indoeuropieèiø pasaulëvaizdis turi daug religiniø ben-
1387 ir 1413 metai) vyravo viena religinë sistema, grin- drybiø ir panaðumø, baltø mitologija tëra didelës mo-
dþiama stipria sakraline motyvacija, ádvasinant gamtos jë- zaikos dalis. E. Gudavièiaus teigimu, tai turëtø bûti ávar-
gas1 ir teigiant politeistinæ pasaulio vizijà. Nauja religija dijama kaip pagoniðkosios Lietuvos kultûra, pabrëþiant,
pamaþu keitë þmogaus màstysenà vienatinio Vieðpaties kad „pagoniø tikëjimas nepasiekë religijos lygio, kulto
link, bet dar 1587 metais Þemaièiø vyskupas Merkelis tarnai netapo Baþnyèia, dievybiø ávaizdþiai ir fragmen-
Giedraitis raðë jëzuitø generolui, jog savo vyskupystës di- tiniai jø veiklos bei santykiø su þmonëmis siuþetai neið-
dþiojoje dalyje neradæs në vieno paprasto þmogaus, kuris augo á mitus, juo labiau á mitø ciklus”.5 Lietuviø tikëji-
eitø iðpaþinties, priiminëtø komunijà, mokëtø „Tëve mû- mo fragmentiðkumas nuolat pajuntamas, kai mëginama
sø” ar persiþegnoti.2 Senieji religiniai ásitikinimai buvo apraðyti ikikrikðèioniðkàjá pasaulëvaizdá; tai lëmë ir ðio
giliai ásiðaknijæ lietuviø sàmonëje, naujosios religijos nor- skyriaus specifikà.
mos buvo priimamos nenoriai. Lietuviø etiologinëje màstysenoje áprasminamos svar-
Ikikrikðèioniðkoji lietuviø religija buvo sàlygojama biausios mitologinës sakramentalijos: Saulë, Mënulis,
þemdirbio kultûros. Z. Ivinskio teigimu, tai gali bûti at- þvaigþdës, Þemë, vanduo, ugnis, jø kilmë ir ypatumai.
skleista, tyrinëjant gausià lietuviø tautosakà.3 Tautosa- Apþvelgdami senøjø tikëjimø sàlygojamus tekstus, at-
ka, kaip tradicinës kultûros dalis, turi tapti senosios lie- skleidþiame polisemantiðkà ikikrikðèioniðkojo pasaulio
tuviø kultûros raktu ir parodyti naujosios krikðèioniðko- sampratà.
sios kultûros kelius bei sklaidà pasakojamojoje lietuviø Yra iðlikusi vienintelë Saulës kilmës versija. Ji pami-
tautosakoje. nëta á Bizantijos kronikininko Jono Malalos metraðèio,
Ieðkodami etiologiniø sakmiø universalijø, domësi- raðyto XII amþiuje, 1261 metø slaviðkà redakcijà áterpta-
mës, koks yra lietuviø etiologiniø sakmiø archajinis (iki- me pasakojime. Jame tarp kitø garbinamø dievø mini-
krikðèioniðkasis) pasaulëvaizdis ir jo reliktai, kaip tie pa- mas ir kalvis Teliavelis, nukalæs Saulæ ir ámetæs jà á dan-
tys objektai yra aiðkinami skirtingoje kultûrinëje aplin- gø.6 Tarp dievø Teliavelis minimas ir Volynës metraðtyje
koje, koks yra jø krikðèioniðkasis antsluoksnis (Ðventojo 1252 metais. Pasak A. J. Greimo, „Malalos komentaras,
Raðto pasaulis), jo ideologiniai aspektai, atspindintys ti- paaiðkinàs Teliavelá kaip „kalvá”, na ir ðiam dievui Dùugo-
riamo þanro problemas. szo duota romëniðkoji interpretacija – Vulcanus – tiesiog
kvieèia atstatyti lietuviðkàjà teonimo formà Kalevelis”.7
9
MOKSLO DARBAI
Manoma, kad kalvis Teliavelis buvo Perkûno pagalbinin- Dangaus ðviesuliø garbinimas gali turëti ne tik adora-
kas, jis artimas latviø liaudies dainø dangiðkajam Kalviui cijos, bet ir baimingumo atspalvá. Uþ nepagarbø elgesá
ir garsiajam suomiø kultûriniam herojui, demiurgui ir kal- dangaus kûnui moteris amþiams ákurdinama Mënulyje:
viui Ilmarinenui.8 Viena boba ëjo naktá su naðèiais á upæ vandenio atsineð-
Lietuviø etiologinëse sakmëse dangaus ðviesuliams bû- ti. Tuomet Mënuo ðvietë kaip pipiro galvelë. Boba sako: „Kad
dingos þemiðkojo gyvenimo realijos – jie gali mylëti, tuok- ðvieti, tai ðviesk, nes að geriau paðviesèiau.” Tà minutæ boba
tis, turëti vaikø, pyktis ir nesutarti: atsirado Mënesyje, ir dabar tebestovi boba su naðèiais Më-
Kadai senai vienam namely gyveno Saulë ir Mënuo. Taip nesyje, ir Mënuo dabar labiau ðvieèia.
begyvendami ásimylëjo vienas antrà ir susilaukë dukters var- LTR 768 (407)
du Þemë. Lietuviø etiologinëse sakmëse, kuriose yra minimas
Kiek laiko pagyvenæ jie supyko ir norëjo skirtis, bet nega- Mënulis, akcentuojamas reikalavimas su ðiuo pavojingu
lëjo pasidalyti dukters. Tada Dievas pasiuntæs grausmà, ku- þmogui dangaus kûnu „elgtis pagarbiai ir atsargiai”.11
ris taip padalinæs: dienà Saulë þiûrës á Þemæ, o naktá – Më- Senajame pasaulyje dangaus kûnams suteikiamos ant-
nuo. Taip jie ir lig ðiai dienai pildo Dievo valià. Dienà þiûri ropomorfinës savybës: jie yra kaip gyvos bûtybës – jie jau-
á savo dukterá Þemæ Saulë, o naktá Mënuo. O kai jie abu èia, girdi, pyksta ir veikia þmones ar jø gyvenimus.
nori þiûrëti á Þemæ, tai grausmas vienà kurá nuvaro. Nerodyk á Mënesá su pirðtu, jis tuoj pritrauks, juog mato-
LTR 10b (163)=LTt, IV, Nr. 325 te, kad tai yra viena mergela su neðiais pritraukta. Viens þmo-
Nepaprastoje Saulës ir Mënulio santuokoje gimë ne- gus pasakæs naktá: „Kad dabar Mënuo, ðviesiai ðviesk.” Mer-
paprastas vaikas Þemë. Taèiau dël nesutarimø ðeima ið- gela vandená neðdama su neðiais ir su pirðtu á Mënesá rody-
iro, ir Dievas taip sutvarkë pasaulá, koks jis yra dabar – dama sakanti „Mano subinë ðviesesnë, kas èia per ðviesa.”
diena priklauso Saulei, o naktis Mënuliui. Dievo valia lë- Mënuo tuoj jà ir átraukë á savi.
më kosminæ tvarkà. LMD I 1063 (1351)=SlÐLSA, Nr. 304
Ðventoji santuoka kaip kosmogoninis þemës ir dan- Tame paèiame tekste teigiamas draudimas dël þmo-
gaus aktas yra þinomas mitologinis motyvas. Indoeuro- gaus elgesio su Mënuliu, tikëjimas apie Mënulá ir ðá tikë-
pieèiø mitologijose populiari ir santuoka tarp Saulës ir jimà pagrindþianti etiologinë sakmë apie áþeidþiantá mo-
Mënulio. Daþnai ðios santuokos sakralumas pabrëþiamas ters elgesá su Mënuliu. Akivaizdi ir kita Mënulio paskir-
kraujomaiða tarp sutuoktiniø.9 Lietuviðkoje beletrizuotoje tis: Mënulis yra gerai þinoma bausmës vieta, jame yra ro-
ðventosios santuokos interpretacijoje (uþraðyti 2 varian- domi ávairûs prasikaltëliai, paþeidæ archajiðkojo pasaulio
tai) pateikiama improvizacinë ávykiø seka be gilesniø pa- tvarkà ar gyvenamojo meto normas.
stebëjimø apie ðeimyniniø (daug abejoniø kelianèiø) san- Buvo tikima ypatinga dangaus ðviesuliø galia: kuris pirð-
tykiø pobûdá. tu parodys á Saulæ, Mënesá ir þvaigþdes, tas tuojau mirsiàs.
Dangaus kûnø garbinimas lietuviø etiologinëse sak- Ir ilgà laikà þmonës mirë nuo rodymo á dangø (LTR 1542/
mëse sàlygojamas ir modernios, ir archajinës pasaulë- 2). Taip pat ir á vaivorykðtæ negalima pirðtu rodyti, nes
jautos. gali visà þmogø átraukti á debesis arba bent pirðtà bei ran-
Apie lietuvius, garbinanèius tekanèià saulæ, Bazelio kà nutraukti.12 Mitologinëje atmintyje – lietuviø sakmëse
baþnytiniame suvaþiavime kalbëjo Jogailos mirties 1434 – yra iðsaugota nemaþai pasakojimø apie neatsargø ar ne-
m. proga Mikalojus Lasockis. Lietuviai taip pat tiká, kad pagarbø elgesá, uþ kurá baudþiama.
tas gyvulys, kuris pirmasis paþvelgs á tekanèià saulæ, tà Á þvaigþdes buvo meldþiamasi, jos buvo sudievinamos
dienà bus ðventas.10 ir garbinamos. Tai liudija Jono Malalos kronikoje tarp gar-
Lietuviø etiologinëse sakmëse tekanèios saulës garbi- binamø lietuviø dievø minima Þvorûna, daugelio laiko-
nimas lëmë eþio spygliø tvirtumà (XIX a. pabaigoje uþra- ma Vakarine þvaigþde.13 Þinoma lietuviø patarlë Po lai-
ðyti 3 ið 4 ðios sakmës variantø): mingos þvaigþdies gimæs (LMD I 921/593), uþraðyta XIX
Pradþioj gyvulëliai, kur katras pirmà naktá gulëjo, to- amþiaus viduryje. Apie þvaigþdes yra sakoma, kad þvaigþ-
kias vilnas ar plaukus gavo. Eþys ant kalno pasistebëjàs á dës – naðlaièiø sesutës:
saulæ tekanèià, þaruotà, uþ tai ir jo dygliai kai þarai. Kitados gyvenusi naðlaitë prie pamotës, kuri mergaitës
LMD I 561 (15)=BsLP, I, p. 11, Nr. 194=LTt, IV, Nr. nekentusi ir, tardama rûsèius þodþius, prakeikusi – pavertu-
358=SlÐLSA, Nr. 194=VKAÞ, Nr. 84 si á ugniná kamuolá. O tos mergaitës vardas buvo Þvaigþdë.
Ði sakmë priskiriama pasakø apie gyvûnus skyriui Nuo to ir kilo þvaigþdþiø pavadinimas „Þvaigþdës”.
(AT 120) ir þinoma daugumoje Europos tautø – airiø, LTR 1300 (168)
vokieèiø, suomiø, ðvedø, estø, norvegø, danø, rusø – Tradicinius ðeimos santykius atspindinti sakmë iðliko
tautosakoje. paprastoje kilmës istorijoje. Þvaigþdþiø atsiradimo susie-
10